„DEK IR NEUŽGESK“

„DEK IR NEUŽGESK“

Šiuolaikinis žmogus nuolat skuba ir niekam neturi laiko… Kas būtų, jei akimirkai sustotumėte, uždegtumėte žvakutę ir pasinertumėte į jos skleidžiamą šilumą?

Mano protėviai nemėgo ugnies – jie ją gerbė ir jos bijojo. Turbūt labai nutolau nuo savo šaknų, nes lengvai plevenanti liepsnelė man kelia visai kitus jausmus: ramybę, jaukumą ir vidinę šilumą…

„…kažkas užrišo mus maiše
ir nieks iš mūsų neištrūko
štai virtus priebalse šaižia
ugnis išeina iš degtuko

ji plazda žvakių plaukuose
ir veidrodžiuos padvigubėja
ir mes galvojam dar esą
tačiau atrodome išėję…“

Taip sakė vienas poetas. Kažkaip prisiminiau, kai šeimininkai ištraukė iš spintos maišą žvakučių ir pradėjo naują tradiciją: rytais, prieš išeidami į darbą, jie uždega po vieną ir kurį laiką ramiai sėdi, žiūrėdami į jos liepsną. Paklausi, kodėl? O aš nesakysiu! Iš principo. Kad įdomiau būtų. Juk tik tada, kai pamėginsi pats, suprasi, ką duoda tokios akimirkos…

Tad apsirūpink žvakučių atsargomis pats, aprūpink kitus, ir – pirmyn!

O galbūt Jūs jau naudojotės šiuo pasiūlymu anksčiau ,tuomet pasidalinkite savo įspūdžiais apie tai , parašykite savo atsiliepimą komentarų skiltyje (puslapio apačioje)

arba mūsų lankytojų kavinėje,atitinkamos krypties forume.Ten galbūt jau rasite panašią temą , o jei nerasite ,galite sukurti naują.

Galbūt tai padės kitam skaitytojui pasirinkti. Ačiū.

 

Jei gaminate šią prekę ar teikiate šią paslaugą ir norėtumėte tai pasiūlyti mūsų skaitytojams-reklamos sąlygas rasite čia.

Įvertinkite autoriaus darbą , palikite komentarą. Mums įdomi bet kokia Jūsų nuomonė.

Eiti prie įrankių juostos